Europos Žalioji juosta
Beveik 40 metų geležinė uždanga, skyrusi Vakarų ir Rytų Europą, sukūrė išskirtinį ekologinį tinklą ir unikalų memorialinį kraštovaizdį. Nepaisant okupacijos, pasienio ruožas, kuris tęsėsi daugiau negu 12,500 kilometrų nuo Barenco iki Juodosios jūros, gamtai sudarė išskirtines sąlygas išlikti. Visiškai atsitiktinai padalinta Europa rūpinosi gamtos apsauga bei vertingų rūšių išsaugojimu. Pasienio ruožas tapo unikali priedanga nykstantiems augalams ir gyvūnams. Aplinkosaugininkai dar 1970 m. atkreipė dėmesį į netrukdomą laukinės gamtos gausėjimą tam tikrose Europos zonose.
„European Green Belt“ projektas, atsiradęs 2003 metais buvo skirtingų regioninių iniciatyvų sąjunga į vieningą Europos iniciatyvą. Šiuo metu „Green Belt“ vienija 24 valstybes ir yra Europos ekologinio tinklo pagrindas bei svarbus indėlis visai Europos Žaliosios infrastruktūros plėtrai. „Green Belt“ yra tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo simbolis. Ekologinis koridorius, einantis palei Europos „Green Belt“, sudarytas iš 40 nacionalinių parkų. Daugiau nei 3,200 saugomų teritorijų yra išsidėstę šioje 50 kilometrų buferinėje zonoje, kuri driekiasi beveik visuose Europos bio-geografiniuose regionuose.
Baltijos Žalioji juosta – Pajūrio juosta
“Baltic Green Belt” driekiasi Baltijos jūros pakrante. Ši Europos Žaliosios juostos dalis yra unikali jūros biologine įvairove bei labai skirtinga pakrante, išsiskiriančia didelėmis kopomis, plačiais paplūdimiais, įspūdingomis atodangomis bei unikaliomis mariomis. Buvusi sovietų karinė zona atstojo gamtinius draustinius milijonams migruojančių paukščių ir daugybei jūros gyvūnų (pvz.: pilkiesiems ir žieduotiesiems ruoniams). Tačiau nuo 1990 m. pradžios teritorijos patiria nemenką spaudimą dėl regiono plėtros. Vienas didžiausių uždavinių „Baltic Green Belt“ iniciatyvai išsaugoti vertingus šio gražaus ir populiaraus kraštovaizdžio gamtinius ir istorinius turtus.
Lietuvos „Green Belt“ – trys pajūrio perlai
Žalioji juosta mūsų šalyje apima 98 km besitęsiančią smėlėtą pakrantę bei prie jos įsikūrusius Pajūrio regioninį parką, Kuršių neriją bei Nemuno deltos regioninį parką. Tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio yra vertingiausias Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksas su unikaliu Europoje kopagūbriu. Per neriją nusidriekia paukščių migracijos kelias. Nemuno deltos parkas – tai salos, protakų raizgalynė, užliejamos pievos, pamario pelkės ir miškai, todėl čia puikios sąlygos migruojantiems paukščiams. Pajūrio regioninio parko pakrantė pasižymi plačiais paplūdimiais, kuriuos vietomis keičia skardžiai su virstančiais medžiais.
Šis projektas įgyvendinamas gavus Europos Sąjungos projekto BESTbelt finansinę paramą. Už šio projekto turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jokiu būdu negalima laikyti, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
