Raganų kalnas – unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę–mistinę dvasią.
Šis kalnas – 42 m aukščio parabolinė kopa Juodkrantėje, kurios šlaitai apaugę pušimis, nuo viršūnės matosi Baltijos jūra, o iš kitos pusės – Kuršių marios. Anksčiau kopos pietų ir rytų šlaitai nebuvo apaugę medžiais, tad nuo viršaus buvo matomi smėlynai. Ant šio kalno XIX a.–XX a. pr. lietuvininkai švęsdavo Rasas arba Jonines. Taip ir kilo Jono kalno vardas. Čia pasilinksminti iki Pirmojo pasaulinio karo susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės bei Klaipėdos.
Ketvirtą dešimtmetį Neringos svečius džiuginantis ir intriguojantis Raganų kalno ansamblis buvo sukurtas 1979 m., į Juodkrantę sukvietus medžio drožėjus ir kalvius iš visos Lietuvos. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental). Šis slėnis – natūralus miško amfiteatras, suformuotas parabolinių kopų. Būtent šių kopų šlaitų, apaugusių šimtametėmis pušimis, eglėmis, kraštovaizdžio grožis ir mistinė atmosfera liaudies meistrus paskatino įkūnyti medžio skulptūrose pasakų ir legendų personažus. Jie turėjo sukurti maketus, kuriuos vertino autoritetinga komisija. Toks paruošiamasis darbų etapas leido išvengti atsitiktinių, menkaverčių kūrinių. Per tris tautodailininkų stovyklas 1979–1981 m. penkiasdešimt medžio meistrų ir kalvių sukūrė 71 skulptūrą. Raganų kalno ansamblis buvo papildomas ir atnaujinamas: 1988 m. sukurta 12 žaidybinio pobūdžio skulptūrų, o 1999 m. imtasi restauruoti kelis dešimtmečius gyvavusias skulptūras. 2002 m. dalis skulptūrų, neatlaikiusių drėgno pajūrio klimato, buvo pakeistos naujomis. Kasmet organizuojami medžio drožėjų simpoziumai, leidžia restauruoti labiausiai pažeistas skulptūras.
Raganų kalną gamta pati padalijo į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje takas platus, čia stovi įžymūs pasakų veikėjai kaip milžinė Neringa, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis. Viršūnėje – pasakos apie Neringą ir Naglį.
Einant toliau kelias susiaurėja ir aptemsta – prasideda „velniava“: slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis, raganos su velniais. Nusileidus nuo tako giedančio gaidžio skulptūra rodo, jog čia šmėklos išsilaksto ir visos velnystės baigiasi.
Šiandien Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje – vienas labiausiai lankomų turistinių objektų Neringoje.
Nuotraukų šaltinis © neringosmuziejai.lt
