(0)

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus įkurtas Priekulėje, buvusioje vokiečių žandarmerijoje. Muziejaus pastatas išsaugotas tradicinės XIX a. antros pusės–XX a. pradžios Rytprūsių mūrinės architektūros statinys. Tai vienas ryškiausių Priekulės miestelio pastatų. 1945–1953 m. šiame pastatų komplekse veikė sovietinė vietos saugumo būstinė ir areštinė. Vidiniame kieme buvo išniekinti 80-ties Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko ir Rambyno (Pilies) būrių partizanų palaikai. Žuvusius partizanus užkasdavo už pastatų esančiame 60 arų sklypo sode, tačiau kiek jų yra šioje teritorijoje, nėra nustatyta.
Nuo 1997 m. pastate veikė visuomeninė organizacija – Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, kuris 2006 m. tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. Muziejuje įrengta pastovi teminė ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją, kurioje rodomi autentiški šį tragišką Lietuvos laikotarpį menantys eksponatai: kryželis padarytas iš duonos, žuvies ašaka siūti ir siuvinėti dirbiniai, odinės ir iš karnų pintos vyžos, įvairūs indai, vario rūdos kolekcija ir kt. Rūsyje atkurta buvusi saugumo būstinės kalėjimo kamera, o lauko ekspozicijoje – tikras tremties vagonas, atkurtas partizanų bunkeris.
Muziejuje rengiamos specializuotos ekskursijos: „Senoji Priekulė“ supažindina beveik šešių šimtmečių miestelio istorija. Lankytojai gali susipažinti su istoriniu miestelio centru, kuriame stovėjo senoji evangelikų liuteronų bažnyčia, rinkos aikštėje klegėjo turgus, kvietė užeiti kelios karčemos, o „brukiu“ dardėjo vežimai, išgirsti legendą apie dvarininko Pusernos šmėklą. Ekskursija „Spauda Priekulėje XIX – XX a.“ pasakoja apie šiame krašte, Priekulėje, Drukiuose, Gropiškiuose, veikusias spaustuves. Muziejuje vyksta dokumentinių filmų „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1954 m.“, „Ledo vaikai“ peržiūros, edukaciniai užsiėmimai („Lietuvos tarpukario kartografija“, naudojama muziejaus fonduose sukaupta 1918 m. Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio Lietuvos žemėlapių kolekcija).

 

Nuotraukų šaltinis © Gargždų krašto muziejus

Partneriai