Sakytum, nieko reikšmingo, viskas kartojasi, kaip ir žmonių gyvenimai, likimai, įvykiai... Tačiau kiekvienas iš jų nėra toks pat. Kaip ir ši paroda, kupina naujų idėjų, naujų spalvų, naujų veidų...
Bet pirmiausia apie tai, kas jau įprasta, be ko jau neapsieinama... Ir visų pirma verta paminėti plenero, šiais metais vykusio nuo birželio 10 dienos, organizatorius – Liną ir Virgilijų Gaižauskus. Tik jų pastangomis šiame Utenos rajono kampelyje jau keturioliktus metus iš eilės vyksta dailininkų susibūrimai, tik jiems tarpininkaujant mezgasi sudeikiečių ir tapytojų ryšys, kurį tiksliausiai apibūdino dailininkas Bronius Uogintas: „Kas mes būtume vienas be kito...“ Ši frazė – lyg sėkmės formulė, lydi visus organizuojamus plenerus. O tai jau irgi įprasta, be to neapsieinama, kaip ir be tradiciškai parodos atidaryme dalyvaujančio Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios administratoriaus kun. Povilo Klezio, nepraleidžiančio nė vieno nors kiek menu dvelkiančio renginio, ir Utenos muzikos mokyklos direktoriaus Arūno Katino, kiekvienąkart saksofono garsais sukuriančio bohemišką nuotaiką.
Šiais metais plenere dalyvavo devyni dailininkai. Bronius Uogintas (Palanga), Sudeikių gamtoje įkvėpimą randantis jau ketvirtą kartą, Vilija Kisieliūtė-Jonušienė (Vilnius), dėl tam tikrų priežasčių negalėjusi atvykti į parodos atidarymą, mūsų kraštietė Aurina Paškevičienė, Marius Mindaugas Danys (Vilnius), kurio paveikslų pristatyti sudeikiečiams jau nereikia – jie patys tarsi pirštu nurodo šeimininką, Antanas Obcarskas (Kaunas), Saulius Rudzikas, organizuojantis tokius plenerus ir Druskininkuose, Alvydas Bulaka (Kaunas), iš kaimyninės šalies atvykęs Janis Spalvins (Ryga, Latvija) ir Regina Skomskienė (Utena). Visiems jiems Alaušo bangomis atliūliuojančios mūzos buvo palankios – tai akivaizdžiai liudijo Sudeikių galerijos sienos, gausiai nukabintos darbais. Ne ką mažiau gausesnis buvo ir lankytojų būrys, trečiadienio pavakarę susirinkęs pasigrožėti talentingų dailininkų drobėje užfiksuotais objektais, įspūdžiais, akimirka... Pasižiūrėti, kokiomis nuotaikomis gyveno visas tas 10 dienų tapytojai, atvyko ir Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė, šiuo metu Molėtuose vykstančio plenero atstovai, kartu pasikvietę ir svečius iš Baltarusijos.
Kaip juokavo V. Gaižauskas, mėgstantys ne tik tapyti, bet ir žvejoti dailininkai intensyviai gaudė Alaušo ežero gyventojas, tačiau ne visomis dienomis pavykdavo parsiplukdyti valtyje laimikį. Kad labai neliūdėtų dėl nenusisekusių žūklių, organizatoriai įteikė kiekvienam plenero dalyviui suvenyrą – po drožinėtą ant kabliuko pagautą žuvį. Rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė perdavė renginio globėjo mero Alvydo Katino linkėjimus ir įteikė dailininkams po padėką.
Netikėta dovana renginio organizatoriams – Bronius Uogintas paskelbė, kad Linai ir Virgilijui Gaižauskams yra suteikiamas Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narių statusas už profesionalų dailės puoselėjimą Aukštaitijos regione.
Pakviestas žodį tarti iš Rygos atvykęs J. Spalvins ypač džiaugėsi Lietuvos ir Latvijos per sieną vykdomais projektais, kurie orientuoti ne tik į kultūrą, bet ir į saugios ir švarios aplinkos kūrimą.
Po parodos pristatymo visi svečiai buvo pakviesti prie Alaušo ežero, kur galėjo pasivaišinti tradiciniu sudeikiečių patiekalu – ant laužo virta žuviene, kurią geriausiai moka išvirti Renata Prantkelevičienė ir Laimutė Kazokienė.
Plenerui įamžinti išleista brošiūra, iliustruota Vilijos Kisieliūtės-Jonušienės tapybos darbu „Kelias“ – aliuzija į kelią, kuriuo kitais metais į Sudeikius sugrįš buvę, ateis nauji Alaušo ežero pakrantėje įkvėpimo ieškantys dailininkai ir gražiausios akimirkos bus užfiksuotos drobėje.
Informacijos šaltinis: Utenos diena
Straipsnio autorė JURGITA PAVILONIENĖ
