Nuo ko viskas prasidėjo

Miško tako (E11) projektą pradėjome 2020 metais Interreg Latvija-Lietuva programoje. Plačiau apie tai:

Projektas LLI-448 "Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje" (Hiking project)

Projekto biudžetas – 788 104 EUR

European Regional Development funds finansavimas – 669 888 EUR

Bendras finansavimas (co-financing) – 118 215 EUR

Projekto trukmė – 24 mėnesiai

Projekto pradžia – 2020.06.01

Projekto pabaiga – 2022.05.31

Bendras iššūkis:

Projektas prisidėjo prie gamtos ir kultūros paveldo objektų, paslaugų ir produktų tvaraus išsaugojimo, skatinimo ir vystymo, kaip tai buvo numatyta Programoje. Siekiant šio tikslo, projekto partneriai Programos teritorijoje identifikavo sekančias problemas:

• Pilnai neišnaudojami teritorijos ištekliai, siekiant padidinti pėsčiomis keliaujančių turistų skaičių.
• Siekiant pritraukti lankytojus į kaimiškąsias teritorijas, nėra sukurta plačios apimties, profesionaliai sumaketuotų ir į darnųjį turizmą orientuotų produktų.
• Pakankamai neišnaudojamas gamtos paveldo potencialas turizmo skatinimui.
• Nepakankamai stiprus bendradarbiavimas tarp įstaigų ir organizacijų, vykdančių turizmo produktų vystymą, plėtrą ir rinkodarą. Gamta yra vienas pagrindinių išteklių, galinčių užtikrinti turizmo plėtrą Latvijoje ir Lietuvoje, kadangi abiejose šalyse yra daug gamtos paveldo objektų. Tuo tarpu pėsčiųjų turizmas (keliavimas pėsčiomis) suteikia galimybę priartinti keliautojus prie gamtos, parodyti ir paaiškinti gamtos paveldo svarbą.

Bendras tikslas:

Bendras projekto tikslas buvo padidinti atvykstančiųjų skaičių Programos teritorijoje, sukuriant, vystant bei populiarinant du bendrus tarpvalstybinius ilgo atstumo gamtos maršrutus, skirtus keliaujantiems pėsčiomis ir einančius per Programos teritoriją. Per metus nuo pėsčiųjų maršrutų sudarymo ir rinkodaros akcijos pradžios nakvynių skaičius kaimiškose teritorijose išaugo mažiausiai 5 proc.

Pagrindiniai projekto rezultatai ir projekto naudos gavėjai:

Projekto metu buvo sukurti, išvystyti bei viešinami du maršrutai – Miško takas Latvijoje ir Lietuvoje bei Baltijos Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutas Lietuvoje. Abu keliai buvo sujungti su jau egzistuojančiais ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutais ir taip buvo užpildyta trūkstama atkarpa ilgo atstumo pėsčiųjų takų tinkle.

Miško tako bendras ilgis Lietuvoje ir Latvijoje – 1088 km (341 km – Latvijoje, 7470 km – Lietuvoje) ir jis eina per pačias vaizdingiausias teritorijas (miškus, piliakalnius, pelkes ir t.t.). Miško takas buvo sujungtas su Miško taku Ryga – Talinas, kuris buvo vystomas, įgyvendinant Centrinės Baltijos programos projektą Nr. 779 „Ilgo atstumo tarpvalstybinis pėsčiųjų maršrutas „Miško takas““. Dabar naudojamas tas pats maršruto pavadinimas, siekiant užtikrinti tęstinumą, kadangi abu maršrutai yra sujungti į vieną. Taip pat yra naudojama ir vienoda maršruto žymėjimo schema. Šie abu keliai užpildo spragą Europos ilgo atstumo pėsčiųjų maršrute E11, kurį sudarė Europos Keliautojų Asociacija.

Jūrų takas prasideda nuo Latvijos/Lietuvos pasienio ir Lietuvoje tęsiasi maždaug 216 km. Šis maršrutas sujungtas su esamu Jūrų taku Talinas – Ryga – Nidos kaimas (Latvijoje), kuris buvo sukurtas, įgyvendinant Estijos-Latvijos programos projektą Nr. 22 „Pajūrio pėsčiųjų maršrutas Latvijoje ir Estijoje palei Baltijos jūros pakrantę“. Prieš pradedant projektą maršrutas pasibaigė ties Latvijos-Lietuvos siena ir pajūrio ruožas Lietuvoje buvo vienintelė atkarpa, neįtraukta į Europos E9 ilgo atstumo maršrutą. Prisijungus Lietuvai, Baltijos Pajūrio maršrutas apima visas 3 Baltijos valstybes, o jo ilgis yra 1419 km. Kaip ir Miško tako atveju, Jūrų takui Lietuvoje yra naudojamas tas pas pavadinimas ir taikoma ta pati žymėjimo sistema, kokia yra Latvijos-Estijos maršruto dalyje.

Padidėjus lankytojų srautams projekto įgyvendinimo teritorijoje, netiesioginiais projekto naudos gavėjais tapo vietiniai paslaugų teikėjai, veikiantys greta abiejų maršrutų – apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, transporto paslaugų teikėjai, vietinės parduotuvės bei kiti. Taip apt kelionių organizatoriai turi galimybę kurti ir vystyti kelionių paketus, paremtus infrastruktūra ir paslaugomis, pritaikytomis keliaujantiems pėsčiomis. Visiems kitiems turistams tapo prienami nauji produktai naujose vietovėse, kadangi gamtinės teritorijos (miškai, pajūrio zonos, ir t.t) tapo saugiai ir patogiai pasiekiamos pažymėtu maršrutu ir naudojantis satelitiniu ryšiu. Keliautojams pėsčiomis yra pasiūlyti 2 naujos ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutu kryptys. Taip pat pagerėjo Programos teritorijos, kaip gamtos ir keliavimo pėsčiomis turizmo krypties, įvaizdis.

Metodika:

Projektas taikė tarpvalstybinį požiūrį, siekiant įgyvendinti tikslą – sukurti aukštos kokybės ilgo atstumo pėsčiųjų kelius ir integruoti juos į esamą takų tinklą. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas į maršruto vystymą ir plėtojimą buvo pagrindinis aspektas, užtikrinantis vietos įstaigų, įmonių, gyventojų pripažinimą naujai kuriamam produktui, jų atsakomybės jausmą ir tvarumą plačiąja prasme.

Naujumas:

Lietuvoje ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutas buvo kuriamas pirmą kartą. Maršruto sertifikavimas sertifikatu Leading Quality Trail – Best of Europe Baltijos šalyse taip pat buvo vykdomas pirmą kartą. Įmonėms, teikiančioms pėsčiomis keliaujantiems turistams specialiai pritaikytas paslaugas, buvo suteikiamas tai patvirtinantis ženklas „Hiker Friendly“. Projekte ypatingas dėmesys buvo skiriamas sukurti ryšius su panašiomis iniciatyvomis ir integruotis į Baltijos Jūros Regiono ir Europos kontekstą.

Projekto partneriai:

Projekto tikslas – sukurti Miško taką, kertantį Latviją ir Lietuvą, ir išplėsti Jūrų taką Lietuvoje. Tai buvo pasiekta vykdant šią veiklą:

• Pažintiniai vizitai, siekiant sužinoti geriausios Europos ir Kuržemės regiono patirtis šiuo klausimu. Visi partneriai dalyvavo pažintiniuose vizituose, pakviesdami ir vietos suinteresuotus asmenis – savivaldybių suinteresuotus atstovus ir turizmo specialistus.
• Projekto komanda ir vietos suinteresuotosios šalys, seminarų ir patikrinimų vietoje metu nustatė tikslų takų maršrutą. Norėdami gerinti tokių tinklų kūrimo potencialą, viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotosios šalys buvo įtrauktos į vietinio planavimo seminarus, vietinius maršrutų patikrinimus ir ženklinimo veiklą. Maršruto tikrinime metodiškai buvo renkama struktūrizuota informacija apie turimus maršrutus ir turizmo paslaugas.
• Partneriai surengė renginių ciklus, kad paskleistų projekto užmojus ir įtrauktų suinteresuotuosius subjektus į abiejų maršrutų vystymą ir padidintų informuotumą.
• Norėdami nustatyti maršrutus esančius gamtoje – maršruto žymėjimą atliko partnerių darbuotojai. Kiekvienas partneris turėjo komandos vadovą žymėjimui, kuris suorganizavo žymėjimą bendradarbiaudamas su vietos bendruomenėmis.
• Taip pat buvo kuriamas maršrutas tarptautiniu lygmeniu, siekiant skatinti ir informuoti tarptautines pėsčiųjų turistų organizacijas apie pokyčius Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant sudaryti pėsčiųjų žygių maršrutus.

Aktualios nuorodos:

• Programos tinklapis
• Oficialus ES tinklapis
• https://baltictrails.eu/en
   

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.