(0)
2019 / 11 / 22

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso laureatai

Šiemet kartu su Etninės kultūros globos taryba bei Žemės ūkio ministerija pakvietėme Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse, o lapkričio 21 d. baigiamojo renginio metu apdovanojome laureatus.

Konkursui buvo pateikta 14 paraiškų. Šias sodybas rugsėjo mėnesį aplankė komisijos. Jos įvertino sodybas pagal šiuos kriterijus:

1. sodybos architektūra ir aplinka.

2. interjero ypatybės.

3. teikiamos paslaugos ir etnokultūrinė veikla sodyboje.

Konkurso taryba, atsižvelgdama į tokius prioritetus kaip atitiktis tradicijai, etnografinio regiono ypatybių puoselėjimas, gyvybingas etninės kultūros pateikimas vengiant muziejiškumo, išrinko tris konurso laimėtojus, o kitiems dalyviams skyrė specialiąsias nominacijas arba padėkas. Nuoširdžiai džiaugiamės, jog didžioji dalis paraiškų teikėjų buvo mūsų nariai. O svarbiausia, kad yra sodybų, kurios puoselėja tradicinę regioninę architektūrą, tradicinius amatus, kulinarinį paveldą, papročius ir mielai visu tuo dalinasi su savo svečiais.

I vietos prizų atsiimti atėjo sodyba „Gervių giesmė". Šioje sodyboje išsaugoti autentiški, tradiciniai Suvalkijos (Sūduvos) vienkiemiui būdingi trobesiai ir jų aplinka, o taip pat - gamtos artumas ir visa ko natūralumas. Tai ramybės kupinas kampelis, saugomas Kazlų Rūdos miškų. Prie stubos žaliuoja subtilios estetikos tradicinis gėlių darželis. Interjeras pasižymi gausybe tradicijai būdingų elementų: namo sienos - rąstinės, langai puošti popierinėmis karpytomis užuolaidomis, dauguma baldų - senoviniai, lovos apklotos rankų darbo lovatiesėmis.

Tuo pačiu sodyboje  laukia gausybė tradiciniam gyvenimui būdingų užsiėmimų. Galima pabandyti senoviškai skalbti ir lyginti rūbus, verpti, išsikepti čirvinių blynų, pašerti triušius. Galima pasikaitinti lietuviškoje garinėje pirtyje, pasimokant pirties kultūros iš šią kultūrą išmanančių pirtininkų. Lankytojų laukia tvenkiniai ir žvejyba, uogavimas, grybavimas ir gervių giesmių klausymas.

Tuo pačiu sodyboje galima išmokti ivairių tradicinių amatų. Šeimininkė atskleidžia senąsias audimo paslaptis, o kartu papasakoja audimo istoriją, mokina siuvinėti kryželiu, supažindina su senoviniais aprėdais. Šeimininkas mokina senovinių ugnies skėlimo būdų ir rašymo žąsies plunksna. Iš jų dar galima išmokti vyti virves, austi juostas, o taip pat - pasidaryti talismaną su baltiškais raštais. 

Sodyboje įrengtoje rūkykloje ne tik rūkomi vietinių ūkininkų spausti sūriai, bet ir atskleidžiamos visos suvalkietiškos šalto rūkymo paslaptys.

II vietos apdovanojimai atiteko sodybai „Pagulbis". Tai išsaugotas aukštaitiškas dvarelis su visais autentiškais pastatais, kurie po šiai dienai rakinami prieš 100 metų kalvio nukaltais raktais. Namą supa tradicinių gėlių darželiai ir šimtametis obelų sodas. Vartus saugo šermukšnis, saugantis nuo blogos akies ir kitų negandų. 

Interjere gausu antikvarinių, dvareliui būdingų baldų: indaujos, krėslai, pianinas. Tačiau gausu ir kiekvienai aukštaičio sodybai būdingų interjero detalių: svetainę puošia sodas, senovinė koklinė krosnis, rankšluostinės, senoviniai rankšluosčiai, margaspalvės tradicinės lovatiesės, sienų kilimėliai, nertos staltiesės, langus puošia ne tik užuolaidėles, bet ir tradiciniai karpiniai. Dauguma audinių - austi šeimos moterų rankomis.

Sodyboje organizuojamos stovyklos, etnokultūriniai renginiai ir tradicinių amatų dirbtuvės: liejamos vaškinės žvakės, lipdoma iš molio, gaminami odiniai papuošalai, veliama vilna, kepami šakočiai. 

III vietos apdovanojimai parvežti į Dzūkiją, į Linos Černiauskienės sodybą. Čia išsaugota autentiška, tradicinė dzūkiška sodyba, kuri pritaikyta jaukiam šeimos poilsiui. 

Sodybos šeimininkė svečius pasitinka apsirėdžiusi tradiciniais rūbais ir mielai parodo, kaip ruošiamos bulvinės bandos, darycinis, naminė gira, grikinė babka. Ji gali pamokyti lieti žvakes ir pažinti augalus. Advento laiku sodyboje organizuojami etnokultūriniai vakarai.

Senosios Gegužinės ūkiui skirta nominacija už tradicinės architektūros bei tradicinių gyvulių veislių puoselėjimą ir vietos bendruomenės būrimą. Senosios Gegužinės ūkį savo protėvių žemėje įkūrė entuziastingi senosios Lietuvos kaimo architektūros tyrinėtojai, architektai Neringa ir Rolandas Bortkūnai. Sodyboje išmoningai derinami seni ir nauji statiniai, senosios tradicinės architektūros bruožai ir naujos šiuolaikinės technologijos, sukuriant ypatingia jaukią aplinką.

Sodybos šeimininkai yra ne tik tradicinės architektūros, bet ir tradicinio gyvenimo būdo propaguotojai. Sodyboje auginami tradicinių lietuviškų veislių gyvuliai: Lietuvos sunkieji arkliai ir Lietuvos juodagalvės avys. Sodyba yra tapusi aplinkui gyvenančius žmones buriančiu kultūros židiniu.

Nominacija už protėvių sodybos išsaugojimą ir Žemaitijos tradicinės architektūros  puoselėjimą skirta sodyba "Prie šaltinio". Tai žemaitiška sodyba, kurioje visi pastatai pasižymi visais šio krašto tradicinei architektūrai būdingais bruožais. Sodyboje dunkso šulinys, kurį 1932 metais surentė dabartinių šeimininkų senelis. Tvoros daugiausia nendrinės, trobas vieną nuo kitos skiria karklų arba eglių tvoros. Visų psatatų stogai skiedriniai arba nendriniai.

Sodyba bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais, tad joje galima pasivaišinti kulinarinio paveldo patiekalais, pagamintais iš čia pat užaugintų produktų. Organizuojamos tradicinės šventės (Advento vakarai, Užgavėnės), vyksta amatų pristatymai (vilnos vėlimo, vaško žvakių liejimo popietės), avikirpio, šienapjūtės dainų vakarai.

Nominacija už kūrybingas etnokultūrines edukacijas ir kulinarinio paveldo puoselėjimą skirat sodyba "Grikucis".  Laimos ir Kosto Mačionių sodyba „Grikucis" gali didžiuotis itin puikiomis etnokultūrinėmis edukacijomis. Būriai vaikų (ir ne tik!) čia sužino viską nuo pradžios iki galo apie grikių auginimą ir panaudojimą: apsilankę rugsėjo arba spalio mėnesį gali pabandyti grikius pjauti pjautuvais, o nuo lapkričio iki balandžio - iškulti juos spragilais ir sumalti senovinėmis girnomis. Sodybos šeimininkai moka sudominti kiekvieną vilnos vėlimu, žvakių liejimu, kiaušinių marginimu. Sodyboje laukia smagūs senoviniai žaidimai, o alkani vaišinami pagal visas dzūkų tradicijas kepamais grikiniais blynais, bapkomis ir sausainiais (ne bereikalo parinktas toks sodybos pavadinimas!).

Nominacija už Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros puoselėjimą skirta sodybai "Ėvė". Sodyba „Ėvė" - tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu).  Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Tad sodyba - išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus.

Sodyboje galima paragauti tradicinių Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų.  Gaminami Karaliaučiaus kukuliai „Kionigsberger Klopse“, anuomet buvęs prašmatnus krašto patiekalas - mėsos kukuliai baltame padaže su kaparėliais. Sodybos šeimininkai svečius vaišina žuviene, rūkyta žuvimi, varške, tradicinėmis arbatomis, kava.

Bendradarbiaujama su vietiniais žvejais, laivų savininkais. Svečių laukia kelionės laivu po Nemuno deltos upes, žvejyba. Taip pat - kelionės po apylinkes: Aukštumalos pelkę, Kintų miestelį, Ventės ragą ir kt.

Nominacija už protėvių sodybos išsaugojimą  ir Suvalkijos (Sūduvos) tradicinės architektūros puoselėjimą atiteko sodybai "Mockynė".  Sodyba įsikūrusi labai vaizdingoje vietoje - ant aukšto Nemuno kranto, nuo kurio atsiveria vaizdas į upę ir kitame krante matomą Vilkijos miestelį. Čia gyvena jau trečia tos pačios šeimos karta. Šeimininkai pagarbiai saugo tradicinę Suvalkijos (Sūduvos) krašto tradicinę architektūrą, išmoningai integruodami šiuolaikines naujoves.

Nominacija už senosios dzūkiškos pirkios išsaugojimą ir turtingą etnografinių daiktų ekspoziciją skirta sodybai "Po Vienu Rūmu". Sodybos „Po vienu rūmu" įdomybė - sena dzūkiška pirkia su išsaugotu autentišku interjeru.  Šioje pirkioje kuriamas namų muziejus, kuriame galima apžiūrėti daugybę tradiciniame gyvenime naudotų rakandų. Ši pirkia unikali ir tuo, kad kadaise tai buvo ir gyvenamasis, ir ūkinis pastatas.  Iš čia ir sodybos pavadinimas: būtent taip Dieveniškėse buvo vadinami namai, kuriuose gyveno ir žmonės, ir gyvuliai.

Naujas namas, kuriame kviečiami apsistoti svečiai - pastatytas laikantis Dzūkijos tradicinės architektūros principų.

Nominacija už kūrybingas etnokultūrines edukacijas ir pagarbą giminės istorijai skirta Dalgedų sodybai.  Dalgedų sodyba taip pat įdomi kuriamu namų muziejumi. 1928 metais statytame dabartinių šeimininkų senelių name kaupiama tradicinių apyvokos daiktų (medinių statinaičių, rėčių, sviestamušių, indų, melžtuvių, sūrspaudžių, molinių puodų, pintų krepšių, piestų, girnų, , duonkubilių, druskinių, žarsteklių, trikojų, ratelių, audimo staklių) kolekcija.

Kita sodybos įdomybė - didelė edukacinių programų pasiūla: „Duonelės kelias", „Piemenavimo tradicijos", „Velykinių kiaušinių marginimas vašku ir raštų reikšmė", „Gandrinių tradicijos", „ Kalėdinės dzūkiškos patrovos". Kalėdiniuose užsiėmimuose dalyvauja pats Kalėdų dziedukas.

Jau tradicija tapo Dalgedų sodyboje organizuojama Šv.Agotos, duonos globėjos, šventė. Pagal senovines tradicijas vedami mergvakariai, kurių metu janamartė mokoma kepti duoną, verpti, austi. Rengiamos tradicinės krikštynos.

 

Svarbiausias konkurso tikslas buvo skatinti etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtrą kaimo turizmo sektoriuje. Konkurso organizatoriai stengsis, jog šis konkursas taptų tradicija ir, kad Lietuvos kaimo turizmo sodybos taptų kuo įdomesnės ir patrauklesnės Lietuvos ir užsienio turistams jaukiu stiliumi bei unikalia kultūra.

Sėkmingiausi 2014-2020 m. projektai „Krašto auksas“
2019 / 11 / 11

Sėkmingiausi 2014-2020 m. projektai „Krašto auksas“

Lietuva garsėja savitomis ir unikaliomis asmenybėmis, kurios yra unikalios tarsi gintaro kruopelytės. Unikalūs ir šių asmenybių vykdomi projektai gerinantys Lietuvos žemės ūkį, gyvenimo kokybę kaimuose bei mažuose miesteliuose. Sėkmingai vykdomi Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau - KPP) projektai -  pamatas kuriant...
Baigiamoji konferencija “Lietuviško vietinio maisto kultūra - ar nesame pasiklydę Europoje?”
2019 / 11 / 11

Baigiamoji konferencija “Lietuviško vietinio maisto kultūra - ar...

2019 m. kaimo turizmo baigiamasis renginys vyks lapkričio 21 d. Kaune. Mūsų laukia be galo įdomi diena, kurios metu kalbėsime apie gastronominį turizmą ir lietuviškus skonius atrasime iš naujo!
Išrinkti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso laimėtojai
2019 / 10 / 28

Išrinkti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso laimėtojai

Šių metų sezono atidarymo šventėje paskelbėme Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą. Pradžioje norinčių dalyvauti buvo nedaug, tačiau bendromis pastangomis kartu su Etninės kultūros globos taryba surinkome 14 dalyvių. Spalio 21 d. įvyko konkurso tarybos posėdis, kuriame po ilgų diskusijų buvo išrinkti konkurso laurea...
Gražiausi Kauno gamtos kampeliai
2019 / 09 / 02

Gražiausi Kauno gamtos kampeliai

Atėjus rudeniui taip norisi praleisti kuo daugiau laiko gryname ore besidžiaugiant paskutinėmis šiltomis dienomis. Neretai ieškome vietų gamtoje, kur būtų galima pasėdėti, pasigrožėti, išgerti puodelį kavos ar užkąsti.
Aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas Birštone – vasaros hitas
2019 / 08 / 26

Aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas Birštone – vasaros hitas

Įspūdingo vaizdo Nemuno kilpų regioniniame parke įsikūręs aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas yra atviras lankytojams nuo šių metų liepos 12 dienos. Bokšto aukštis yra 45 m, tačiau skaičiuojant su kalnagūbriu ant kurio iškilo bokštas, lankytojai atsidurs 92 m virš jūros lygio.
Ką veikti Saulės mieste? Top 5 Šiaulių lankytinos vietos
2019 / 08 / 22

Ką veikti Saulės mieste? Top 5 Šiaulių lankytinos vietos

Šiauliai – ketvirtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Nors šis kraštas iš turistų susilaukia mažiau dėmesio nei kiti Lietuvos didmiesčiai, tačiau ir čia tikrai yra ką pamatyti. Dalinamės su Jumis populiariausiomis Šiaulių lankytinomis vietomis:
Paskutinės vasaros savaitės – kaip turiningai praleisti laisvalaikį?
2019 / 08 / 19

Paskutinės vasaros savaitės – kaip turiningai praleisti laisvalaikį?

Artėjant rudens sezonui, norisi ypač turiningai praleisti paskutines vasaros dienas. Siūlome vasarą išlydėti aktyviai, išbandyti neįprastas aktyvias pramogas, kad šaltuoju metų laiku turėtumėte smagių prisiminimų, kurie sušildys.
Paskutinę vasaros dieną užkurkime vienybės laužą!
2019 / 08 / 14

Paskutinę vasaros dieną užkurkime vienybės laužą!

Uždekime simbolinius Baltijos jūros šalių draugystės laužus, tegul Baltijos pajūryje sužiba mūsų vienybės šviesa!  
Vilnius – turistų mėgiamas ne tik dėl naktinio gyvenimo kultūros
2019 / 08 / 07

Vilnius – turistų mėgiamas ne tik dėl naktinio gyvenimo kultūros

Ne paslaptis, kad Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, todėl daugelis čia vyksta ne poilsiauti, o ieškoti pramogų. Gatvių šurmulys, naktinis gyvenimas – šis vaizdinys neprimena ramaus, atpalaiduojančio poilsio. Tačiau su tuo susidursite atvykę tik į Vilniaus miesto centrą, o norint ras...
Dailiausios Lietuvos kaimo merginos konkursas
2019 / 08 / 05

Dailiausios Lietuvos kaimo merginos konkursas

Naujos kartos trąšų tiekėja „Timac Agro Lietuva“ ir agroverslo naujienų portalas „Agroeta.lt“ paskelbė socialinį projektą – „MIS Timac Agro – Agroeta.lt“ rinkimus. Šiais rinkimais siekiama parodyti, kad sodžiuje yra gražaus jaunimo, kuris turi daug talentų, myli ir puošia savo ...
Partneriai