Visą vasarą vyko aktyvios diskusijos, kuris Lietuvos regionas galėtų pasiūlyti palankiausias sąlygas žvejų laisvalaikiui. Į žvejų rojaus titulą pretendavo 22 savivaldybės, iš kurių atrinktos trys geriausios. Jomis tapo Lazdijai, Molėtai ir Zarasai. Trys pretendentės dar varžysis antrajame konkurso etape.
Kaip anksčiau skelbė Aplinkos ministerija, laimėtojai buvo renkami pagal šešis kriterijus: vandens telkinių plotą ir įvairovę, žuvų išteklius, gyvosios gamtos apsaugos lygį, projekto įtaką turizmo plėtrai regione, atitikimą nacionaliniams turizmo plėtros prioritetams ir esamą turizmo infrastruktūrą (stovyklavietes, kelius, kaimo turizmo sodybas, viešbučius, maitinimo įstaigas ir t.t.).
GRYNAS.lt jau rašė, kad žvejų rojus - tai teritorija, kurią būtų galima gausiai įžuvinti ir teikti įvairias paslaugas žvejams – nakvynę kaimo turizmo sodybose, galimybę išsinuomoti valtis, žvejybos gidą, visą reikiamą žvejybos įrangą ir netgi nusprendus, kokios žuvies šiandien norėsite, vykti prie tos rūšies žuvimis knibždančio ežero.
Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė yra sakiusi, kad pasirinktas regionas jau dabar būtų patrauklus turistams, nes kitaip savivaldybėms išvystyti infrastruktūrą prireiktų per daug investicijų.
„Norime, kad pasirinktas regionas, kuriam bus skirtos paramos lėšos, su jomis pasiektų geriausių rezultatų, todėl įvertinsime, kokia pridėtinė vertė būtų sukurta, pasirinkus vieną ar kitą savivaldybę“, – sakė R. Balnienė.
Nugalėti gali ir visos trys
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad nustatytus kriterijus geriausiai atitiko trys savivaldybės, kurios ir pateko į antrąjį etapą.
„Įvertinome visas paraiškas ir dabar turime tris geriausiai įvertintas. Kviesime savivaldybių atstovus į darbo grupės posėdį ir bandysime iš jų sužinoti, kuo jos yra pranašesnės už kitas likusias ir kodėl būtent jos turėtų tapti žvejų rojumi. Mūsų gamtininkai pažiūrės visą turimą informaciją apie žuvies išteklių būklę tų savivaldybių ir surinkę visą informaciją, bandysime ją apibendrinti“, - sako L. Jonauskas.
Viceministras sako, kad visos trys savivaldybės jau yra informuotos, kad bus jų konkurentai ir įpareigotos parengti „namų darbus“. L. Jonauskas sako, kad yra tikimybė, kad po aptarimų su savivaldybėmis visos trys gali būti skelbiamos žvejų rojumi.
„Mes paprašėme gamtininkų įvertinti gamtinių išteklių būklę, ją žinodami galėsime paskaičiuoti, kiek kokiai savivaldybei reikėtų finansavimo žuvies ištekliams atkurti, kad žuvies būtų daug ir kad ta savivaldybė tikrai galėtų vadinti žvejų rojumi.
Jeigu mes pamatysime, kad vienai savivaldybei užtenka, pavyzdžiui, 300 tūkst., kitai reikia tiek pat, o dar kitai – 200 tūkst., galbūt pasirinksime variantą, kad visas tris paskelbsime rojumi, bet matyt, kad pinigų visoms neužteks“, - svarstė viceministras.
L.Jonausko teigimu, skelbti nugalėtoją norima kuo greičiau, tačiau konkrečios datos nusibrėžta dar nėra. Artimiausias darbo grupės susitikimas numatytas kitą penktadienį.
Svarbu ne tik galimybės, bet ir noras
Klaipėdos universiteto rektorius bei Žvejų mėgėjų tarybos pirmininkas Antanas Kontautas sako, kad sprendimas Lazdijus, Molėtus ir Zasarus skelbti pirmojo etapo nugalėtojais nėra labai netikėtas.
„Jeigu norime pritraukti meškeriotoją, kuris reikalingas ir turizmui, turi būti tai, kas jį pritraukia – laimikis. Kuo sąlygos jam pagauti įvairesnės, tuo geriau. Puikiai žinome, kad Lietuvoje tokių vietų nėra daug. Tik Lazdijų ežerynas ir Aukštaitijos ežerynas. Tai visiškai natūralu“, - aiškina A. Kontautas.
Pašnekovas sako, kad pagal paraiškas visi trys atrinkti rajonai nebuvo lygiaverčiai: „Projektas nėra toks, kad bus duoti pinigai, juos kažkas išleis ir žiūrės, kas gaunasi. Tai turi būti ir pačių savivaldybių, kurių teritorijoje vyks toks dalykas, suinteresuotumas, entuziazmas. Noras tai daryti. Jeigu savivaldybė turi galimybes, bet neturi noro – tokioje vietoje tokių investicijų daryti kol kas nėra prasmės, jos neduos efekto“, - dėstė A. Kontautas.
Jis sako, kad laimėtoju bus skelbiama tokia savivaldybė, kuri turės ir noro, ir galimybių bei socialinių partnerių ratą, kuris padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Pasiteiravus, kokiu būdu buvo pamatuoti žuvų ištekliai pasirinktose savivaldybėse, Žvejų mėgėjų tarybos pirmininkas teigė, kad tai padaryti nebuvo sudėtinga. Gelbėjo Gamtos tyrimų centro 2005 metais atlikta studija apie Lietuvos vidaus vandenų žuvų išteklius, žuvivaisą. Pagal studijos pateiktus duomenis, Lazdijų savivaldybėje žuvų ištekliai buvo gausiausi.
A. Kontautas, pats dalyvavęs ne viename darbo grupės susitikime šiais klausimais, teigia, kad investicijų reikalai juose nebuvo aptariami: „Kol kas tiek detaliai nekalbėjome. Detaliau kalbėsime su pasirinktomis trijomis savivaldybėmis“.
Žvejų rojus bus po 3-5 metų
Pašnekovo teigimu, paprastam žvejui ruošti meškeres norint vykti į žvejų rojų dar gerokai anksti. Nors sprendimą dėl savivaldybės nugalėtojos bus stengiamasi priimti kaip įmanoma greičiau, įžuvinimo ir kiti infrastruktūros vystymo klausimai užtruks ne vienerius metus.
„Rojus greitai neatsiras. Gamta taip surėdyta, kad neužauga kūdikis per vienus metus iki žmogaus. Lygiai taip pat ir žuvytė. Aš asmeniškai manau, kad pirmi rezultatai gali būti po maždaug trijų metų, jeigu viskas gerai seksis. O realiai, manykime, kad po penkių metų galėsime tai turėti. Greitai neišeis“, - svarsto A. Kontautas. Kaip pavyzdį jis mini lašišų atkūrimo programą, kuri pradėta vykdyti 1998 m., o lašišas žmonės neblogai jau gaudo dar tik tris-keturis metus. Taigi reikėjo nemažai laiko.
„Jeigu bus leidžiama didelė žuvis, tai taps labai brangiu dalyku ir atsipirkimas bus ženkliai mažesnis“, - pridūrė A. Kontautas.
