(0)

Piliakalniai ir kalvos Šilalės rajone

Lileikėnų piliakalnis

 Randasi Jūros upės dešiniajame krante, ties Pajūrio miesteliu. Piliakalnį iš pietryčių ir šiaurės vakarų jį juosia gilios, šaltiniuotos daubos. Netoli šio piliakalnio buvo rastas nedidelis pirmųjų amžių Romos monetų lobis.

Pakisio piliakalnis

 Stūkso ties Kisės upelio žiotimis, priešais Pajūrio miestelį. Šalia šio piliakalnio, kairiajame Kisės krante, yra dubenuotas akmuo, vadinamas Aukuro akmeniu. Apie Pakisio piliakalnį užrašyta daug padavimų.

Dapkiškės piliakalnis

 Randasi prie Pajūriškių kaimo ribos, Jūros upės dešiniajame krante. Pietrytinis jo šlaitas leidžiasi į Jūrą, o šiaurinis ir šiaurės rytų – į šaltiniuotą daubą, kuris sustiprintas pylimu.

Medvėgalis

 Tai didingiausia Žemaitijos kalva, virš jūros lygio pakilusi apie 234 metrus. Manoma, kad Medvėgalis buvo vienas iš svarbiausių žemaičių žemės centrų. Užkopti į Medvėgalį, pasidairyti po kalvotą Žemaitijos kraštovaizdį atvyksta turistai ištisus metus.

Bilionių piliakalnis
Anksčiau vadintas - Šventkalniu. Piliakalnis  priskiriamas karų su kryžiuočiais laikotarpiui. Dėl ryškiai matomų piliakalnio gynybinių įtvirtinimų liekanų (terasų) jis primena laiptuotą piramidę. Pietiniame kalvos šlaite yra gausus kultūrinis sluoksnis – rasta lipdytos keramikos  gruoblėtu paviršiumi.

Padievyčio piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Dievyčio ežero pakrante esančioje masyvioje kalvoje. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku, kuris anksčiau buvo kirstas, dalis aikštelės dirvonuoja.  

Kepaliuškalnis

Randasi Pilės kaime. Jis datuojamas II tūkst. pradžia. Piliakalnio dydis, jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia neabejojant teigti, kad kovų su kryžiuočiais laikotarpiu ten stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių - Kaltinėnų krašto gynybinis ir administracinis centras.