Naujieji metai Lietuvoje pradėti švęsti visai neseniai. Tiesiog daugumoje lietuviškų kaimo sodybų ši šventė būdavo tarsi Kūčių ir Kalėdų tąsa. XIX amžiuje šiek tiek ryškiaus Naujieji metai buvo švenčiami Aukštaityjoje.
Jaunimas, švęsdamas Naujuosius metus, mėgdavo pasiburti ir pažaisti įvairius žaidimus. Ir dabar dažnas prieš šią šventę ieškome kaimo turizmo sodybos Naujiesiems metams, kur galėtume susiburti ir pabūti drauge su šeima ar draugais ir linksmai įžengti į kitus metus.
Taigi, jei jau nusprendėte Naujuosius metus švęsti sodyboje, tai siūlome susipažinti su senaisias lietuviškais šios šventės burtais ir žaidimais.
Žmonės nuo senų laikų per Naujųjų metų išvakares iki vidurnakčio neidavo gulti, kad sulauktų najų metų atėjimo. Buvo tikima, kad pramiegojus naujų metų atėjimą, nesiseks visus ateinančius metus. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali kamuoti tinginys. Tuo tarpu šiais laikais sausio pirmąją dieną po triukšmingų Naujųjų sutikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietų.
