Kultūriniai paminklai Kėdainių rajone

Dotnuvos g. kapinės

Šiose kapinėse yra pirmojo žuvusio Lietuvos  savanorio Povilo Lukšio kapas, savanorių kapai, kapinių koplyčia.

Kauno g. kapinės

Čia sausio 13-osios aukų: Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus, Kėdainių krašto Garbės pilietės - gydytojos Teklės Bružaitės, pulkininko Justino Kibirkščio, rašytojo Justo Pyliponio kapai, Tremtinių kryžius.

Paminklinis akmuo Pranui Povyliui

Randasinetoli Dotnuvos ir Vydūno gatvių sankryžos, buvusios sodybos vietoje.

Paminklinis akmuo rezistentams

Randasi šalia Nevėžio užtvankos. Pokario metais į dvi Nevėžio įlankas šioje vietoje buvo vežimais vežami stribų nukankintų partizanų ir kitų tuometinei valdžiai neįtikusių žmonių kūnai.


Tremtinių kryžius 

Randasi Kauno g. kapinėse. Kryžius skirtas visiems Kėdainių žmonėms, išvežtiems į Sibirą ir likusiems ten amžinam poilsiui.


J. Lebedžio kapas  

Devynduonių kaimo kapinėse esantis filologijos mokslų daktaro, profesoriaus J. Lebedžio kapas.

Lietuvos geografinis vidurys 

Randasi Ruoščių kaime. 1995 m. oficialiai nustatytas ir pažymėtas dideliu laukų akmeniu Lietuvos geografinis vidurys. Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją.

Memorialas Josvainių žemės partizanams

Stovi Josvainiuose. Memorialas pradėtas kurti 1989 m. miško brolių laidojimo vietoje josvainiečių sąjūdininkų iniciatyva.

Paminklas 1863 m. sukilimui atminti  

Taip pažymėta viena iš 321 sukilimo mūšio vietų. Paminklas – tai supilta kalva, kurios priekinė dalis sutvirtinta iš akmenų sumūryta trapecijos formos tvorele, o jos viršūnėje pastatytos šešios gaubtos tarsi neužbaigtos figūros.


Paminklinis akmuo Klaipėdos miesto vaduotojams

Akmuo skirtas įamžinti Dotnuvos žemės ūkio technikumo mokytojų ir moksleivių žygį 1923 m. vaduoti Klaipėdą.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę

S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ant Smilgos užtvankos kranto. Trijų dalių šlifuoto akmens paminklas pastatytas ant postamento, sumūryto iš lauko akmenų.

Paminklas Lietuvos vardo 1000-mečiui

Krakių miestelio centre 2009 m. pašventinta garsaus medžio drožėjo Vytauto Ulevičiaus monumentali skulptūra, skirta Lietuvos vardo 1000-mečiui.


Pirmojo žuvusio Lietuvos savanorio P.Lukšio ( 1919 m.) žuvimo vieta ir paminklas 

Stovi Taučiūnų kaimo laukuose. Monumentą sudaro trys trikampės betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė granito piramidė. Paminklo trikampė forma primena savanorių ženklą, trys terasos simbolizuoja tautinės vėliavos spalvas, piramidė – amžinybę.

Vinco Svirskio kapas

Surviliškio kapinėse palaidotas žymus lietuvių dievadirbys Vincas Svirskis, kuris apylinkėse paliko daugiau kaip 200 kryžių ir koplytstulpių, laikomų lietuvių liaudies mažosios architektūros šedevrais.

Sodybos Kėdainių rajone

16
27
28

Vieta: 12-20

Sodyba: 100-1200

Miegamų vietų: 60

Vietų šventėms: 120

15
16
27
29

Vieta: 10-15

Sodyba: 250-800

Miegamų vietų: 20

Vietų šventėms: 30

23
25
27

Sodyba: 250-450

Miegamų vietų: 25

Vietų šventėms: 40

21
23
27

Vieta: 15-30

Sodyba: 300-600

Miegamų vietų: 18

Vietų šventėms: 30

15
23
27
28

Vieta: 8-15

Sodyba: 200-500

Miegamų vietų: 9

Vietų šventėms: 18