Kultūriniai objektai

Joniškio miesto centrinė dalis, išlaikiusi XVI-XX a. pr. bruožus, pripažinta urbanistikos paminklu. Į buvusią turgaus aikštę, kur vykdavo garsieji miesto turgūs, sueina net 5 gatvės. Gatvių tinklą kiek pakeitė Rygos-Tilžės plentas. Senojoje miesto aikštėje stovi Nepriklausomybės paminklas, statytas 1928 m. Nepriklausomybės dešimtmečiui. Paminklas buvo pastatytas miesto aikštėje, priešais bažnyčią.  Pokario laikais aikštėje buvo laidojami raudonosios armijos kariai, vėliau šalia paminklo jiems buvo pastatytas kitas paminklas. Dar vėliau Neprirausomybės paminklas buvo nugriautas. Atgavus nepriklausomybę, paminklas buvo atstatytas, karių kapų paminklas nugriautas, palaikai perlaidoti. Paminklo aplinka aptvarkyta.

Buvusią gausią žydų bendruomenę Joniškyje mena dviejų sinagogų kompleksas, esantis Nepriklausomybės aikštėje. Pirmoji (baltoji) sinagoga, pastatyta 1823 m. yra klasicistinio stiliaus be ryškių išorinių judaizmo simbolių. 1865 m. šalia pirmosios sinagogos pastatyta puošni neogotikinio stiliaus raudonų plytų sinagoga. Joniškio Švč. Mergelės marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pastatyta 1626 m. vietoj senosios medinės bažnyčioa, 1679 m. šventovė buvo rekonstruota, o 1895-1901 m. perstatyta.

Keliaujant į Žagarę, verta užsukti į Kalnelio kaimą (Joniškio raj.), nutolusį nuo joniškio trejetą kilometrų. Anot padavimų, čia esanti Šv. Jono Krikštytojo kapinių koplyčia pastatyta buvusioje senovės žiemgalių tikybos vietoje – Romuvoje. Kartu tai ir XIX a. pr. liaudies architektūros statinys. Kaimelyje dunkso ir kalnelių piliakalnis, ant kurio stovėjusi paskutinė žiemgalių Sidabrės pilis (piliakalnis stovi kairiajame Sidabrės upelio krante).